Žurnalas „Brasta“

Apie projektą

„Brasta“ – tai du kartus per metus leidžiamas Lietuvos žydų istorinio ir kultūrinio gyvenimo tematikai skirtas almanachas. Projektu siekiama ne tik kurti naujas bei išsaugoti esamas žinias apie litvakų kultūrą ateities kartoms, bet ir įdomiai, išsamiai bei patraukliai pristatyti jas nūdienos skaitytojams.

Almanacho leidybą nuo 2015 m. perėmęs VŽVB labdaros ir paramos fondas, ją vykdo projektinės veiklos principu, kiekvienais metais žurnalo numerius dedikuojant vis naujai temai ar tematikai, kurios nagrinėjimu užsiima specialiai suburta bendraautorių, vertėjų ir redaktorių komanda.

Projekto nauda ir vertė

Žurnalas unikalus savo turiniu ir paskirtimi, kadangi tai vienintelis tokios tematikos periodinis leidinys visoje Lietuvoje.

Kokybiškai publicistikai, profesionaliai žurnalistikai, aukštos kokybės akademiniams rašiniams, išskirtinės grožinės kūrybos vertimams ir autentiškos istorinės medžiagos publikavimui skirtame leidinyje skelbiami tekstai gali būti naudingi ne tik savišvietai, tačiau praversti ir moksliniuose tyrimuose.

Almanache dažnai skelbiama jokiose kituose panašaus profilio leidiniuose nepublikuota medžiaga, pasižyminti didele išliekamąja verte. Pastarąją leidėjai visuomet laiko svarbiausiu turinio atrankos kriterijumi ir ilgalaikės veiklos orientyru, užtikrinančiu žurnalo plėtojimo prasmingumą.

Siekdami įgyvendinti savo misiją, projekto vykdytojai naujausius žurnalo numerius leidžia ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis, kas užtikrina didesnį skaitytojų pasiekiamumą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Naujausias numeris

Naujausi, 2016-aųjų metų žurnalo numeriai, parengti ir išleisti vykdant projektą „Lietuvos Štetlai“. Abu jie skirti dviejų unikalių Lietuvos žydų miestelių istorijai. Jonavos ir Žagarės žydų istorijai.

Štetlas – miestelis, kurio pusę ar daugiau gyventojų sudaro žydai. Kraupi XX a. vidurio istorija neatpažįstamai pakeitė šių kadaise klestėjusių ir prie Lietuvos socialinės, ekonominės bei kultūrinės raidos prisidėjusių miestelių likimo: didžioji dalis juose gyvenusių žydų buvo negailestingai išžudyti, sinagogos paverstos į sporto sales, kepyklas, pirtis, šarvojimo rūmus, kapinės nuniokotos, apleistos… Tačiau pasaulyje gyvena nemažai štetlų gyventojų bei jų palikuonių, vis dar nepamiršusių savo gimtųjų vietų, savo šalies ir istorijos.

Paskutiniaisiais praeito šimtmečio dešimtmečiais susirinkę Izraelyje Jonavos išeiviai nutarė parašyti knygą apie štetlą, kurio negalėjo pamiršti, nes labai mylėjo. Taip gimė Sefer Jonava – Jonavos knyga, į kurią buvę miestelėnai sudėjo savo prisiminimus. Knyga pasirodė Tel-Avive 1972 m.

Iš visų miesteliams skirtų leidinių ją išskiria gyvi, autentiški žmonių pasakojimai. Tų pasakojimų bei kitos archyvinės medžiagos pagrindu ir sudaromas Jonavai skirtas žurnalo numeris. Kitas projekto žurnalas skirtas Žagarei. Skirtingos realijos, originalūs straipsniai pabrėžia tiek dviejų bendruomenių panašumą, tiek jų savitumą.

Artimiausi planai

Per pirmuosius du žurnalo leidybos metus didžiausią dėmesį skyrę socialinei-istorinei problematikai, žurnalo redaktoriai 2017-aisiais metais nusprendė susikoncentruoti į litvakų grožinės kūrybos paveldą ir atskleisti iki šiol veik nežinomos žydų literatūros savitumus, parodyti jos svarbą bei reikšmę tiek Lietuvių, tiek pasaulinės literatūros raidai.

Šiuo metu rengiamuose, leidybos projekto „Žydų literatūros akiračiai“ įgyvendinimui skirtuose numeriuose skaitytojai (at)ras dešimtis žinomų ir tuo pačiu menkai pažįstamų poetų ir prozininkų vardų, sužinos apie jidiš literatūros raidą, paklojusią pagrindą tokių literatų kaip Šolom Aleichem, Baševic Zinger ar Agnonas kūrybai.

Žydų kultūra brutaliai sunaikinta kaip tik tuo momentu, kai pasiekė savo raidos viršūnę, kai gausiai reiškėsi Jakovas Dinezonas, Kalmanas Zingmanas, Icikas Mangeris. Šių ir kitų puikių rašytojų indėlis į mūsų šalies literatūrą yra užmirštas. Lietuvių kalba teturime novelių rinkinį „Šiaurės gėlės“, kuris dėl publikavimo senaties, šiuo metu nepasiekiamas ir į literatūrinę apyvartą nepatenka.

Žurnalo leidėjai, redaktoriai ir bendraautoriai, keldami Lietuvos žydų literatūros pažinimo problemą, tuo pačiu sieks ją bent iš dalies spręsti, pasiūlydami kokybiškai parengtų įvairių kūrinių vertimų, taip pat apžvalginių, kritinių tekstų, sudarysiančių galimybę skaitytojams praturtinti savo žinių aruodus.

Ankstesnieji numeriai

Pasirinkę žemiau pateiktas nuorodas galite atsisiųsti pirmųjų trijų žurnalo numerių skaitmenines (PDF formato) versijas:

 

  Nr. 4 (2015 m.)